terliūgas

terliū̃gas, -ė smob. (2) 1. DŽ¹ žr. terliūzas 2: Toks terliū̃gas, kad nieko nepavalgis neišsiterliojęs Sb. 2. NdŽ, DŽ¹ žr. terliūzas 3: Kurs labai riebus, bus terliūgas J. Ko jis sirgs, toks terliū̃gas! Rs. 3. NdŽ kas prastai, nemokėdamas dirba.